skėtrumas

skėtrùmas sm. (2) DŽ, NdŽ, skė̃trumas (1); Rtr 1. LL213, BŽ486 → skėtrus 1: Rankų skėtrùmas NdŽ. 2. NdŽ → skėtrus 3. 3. Sut → skėtrus 4: Tai abuojybės (jaučio) skėtrùmas: neužsileidžia, ir tiek Užp. Kai visi teip lenksis, tai jo skėtrùmui nebus ir galo Dkk. Anas tik per skėtrùmą kitą apveikia Ds. Ir skė̃trumą galinčiųjų nužemysiu DP14. Didis skė̃trumas ir pasiutimas DP547. ║ NdŽ. 4. Kos52 → skėtrus 5.